Ruch na rzecz Przebudowy Litwy / Sąjūdis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis Ruch na rzecz Przebudowy Litwy / Sąjūdis (skrót litewski LPS) - to ruch społeczny, dążący i który urzeczywistnił odbudowę państwowości litewskiej w roku 1990. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs ir įgyvendinęs Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990 m. Rodowód [edytuj | edytuj kod] Ištakos [taisyti | redaguoti kodą] W roku 1987 powstały pierwsze niezależne od instytucji rządowych organizacje zajmujące się ochroną pomników: w roku 1987 w Wilnie w miesiącu kwietniu – pierwszy ekologiczny klub „Žemyna”, w miesiącu kwietniu – organizacja zajmująca się ochroną pomników „Talka”, w miesiącu maju – ekohumanistyczne towarzystwo „Santarvė”. 1987 m. susikūrė pirmosios nuo valdžios institucijų nepriklausomos paminklosaugos organizacijos: 1987 m. Vilniuje įsteigti kovo mėnesį – pirmasis ekologijos klubas „Žemyna“, balandžio mėnesį – paminklosaugos „Talka“, gegužės mėnesį – ekohumanistinė draugija „Santarvė“. W Wilnie rozpoczęły działalność również wiele intelektualnych klubów dyskusyjnych, nabrało kształtu dążenie litewskiej inteligencji do utworzenia organizacji o większym zasięgu. Vilniuje ėmė veikti ir daugelis intelektualų diskusijų klubų, išryškėjo lietuvių inteligentijos siekis kurti platesnio pobūdžio organizaciją. W miesiącu kwietniu 1987 roku z polecenia władz został założony Fundusz kultury Litewskiej, który stał się strukturalną częścią Fundusz Kultury Radzieckiej. 1987 m. balandžio mėnesį valdžios nurodymu buvo įkurtas Lietuvos kultūros fondas, tapęs SSRS Kultūros fondo struktūrine dalimi. Jego podstawowym zadaniem było pielęgnowanie dziedzictwa kulturowego, prowadzenie badań, zbiórka środków finansowych na restaurację pomników kultury. Jo tiesioginis uždavinys buvo kultūros paveldo puoselėjimas, tyrimai, lėšų kultūros paminklams restauruoti rinkimas. Nieoficjalne cele organizacji były bardziej rozległe, jednak tej organizacji nie było dane przekształcenie się w szeroką organizację społeczną za sprawą dławienia poczynań przez władzę. Neoficialūs organizacijos tikslai buvo daug platesni, bet šiai organizacijai nebuvo lemta tapti plačia visuomenine organizacija dėl valdžios suvaržymų. Nie zezwolono na tworzenie oddziałów terytorialnych na prowincji, działalność funduszu była pilnie śledzona i kontrolowana – to był sposób władzy, by sprawować kontrolę nad wszystkimi społecznie aktywnymi ludźmi. Neleista steigti fondo teritorinių skyrių provincijoje, fondo veikla buvo atidžiai sekama ir kontroliuojama – tai buvo valdžios priemonė kontroliuoti visus visuomeniškai aktyvius žmones. Większość szeregowych członków Sąjūdisu, dążących do reform, w latach 1987 – 1988 nabrało odwagi i Ligę Wolności Litwy oraz inne organizacje dysydenckie zawładnęło bezkompromisowe dążenie do niepodległości Litwy, wyrażone w żądaniu unieważnienia następstw tajnych protokołów do podpisanego dnia 23 sierpnia 1939 roku na Kremlu paktu Ribbentrop-Mołotow. Daugumą eilinių sąjūdiečių, siekusių reformų, 1987 – 1988 m. padrąsino ir užvaldė Lietuvos Laisvės Lygos bei kitų disidentinių organizacijų bekompromisis Lietuvos nepriklausomybės siekis, išreikštas reikalavimu naikinti 1939 m. rugpjūčio 23 d. Kremliuje pasirašyto Ribentropo-Molotovo pakto slaptųjų protokolų pasekmes. To żądanie zostało pierwszy raz publicznie zadeklarowane podczas mityngu przy pomnika Adama Mickiewicza w dniu 23 sierpnia 1987 roku. Šis reikalavimas pirmą kartą mitinge viešai deklaruotas prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1987 m. rugpjūčio 23 d. Kształtowanie się i polityczne dążenia [edytuj | edytuj kod] Formavimasis ir politiniai siekiai [taisyti | redaguoti kodą] Za faktyczny początek ruchu po prostu uważa się utworzenie dnia 3 czerwca 1988 roku Grupy Założycielskiej Sąjūdisu. Grupę założycielską utworzyło 35 znanych przedstawicieli litewskiej nauki i sztuki, wśród nich 17 należało do partii komunistycznej. Tikrąja judėjimo pradžia paprastai laikomas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. Iniciatyvinę grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės, iš jų 17 priklausė Komunistų partijai. Szczególną rolę odegrała wydawana we własnym zakresie prasa Sąjūdisu. , której zarzewiem do jesieni były „Wiadomości Sąjūdisu“ (redaktor Arvydas Juozaitis). Ypatingą vaidmenį atliko savilaidinė LPS spauda, kurios židiniu iki rudens buvo „Sąjūdžio žinios“ (redaktorius Arvydas Juozaitis). Zjazd założycielski Sąjūdisu odbył się w dniach 22 – 23 października 1988 roku. Na zjazd założycielski wybrano 1027 delegatów, których wybrały grupy popierające Sąjūdis ze wszystkich zakątków LSRS. Steigiamasis LPS suvažiavimas įvyko 1988 m. spalio 22-23 d. Į LPS steigiamąjį suvažiavimą išrinkti 1027 delegatai, kuriuos išrinko Sąjūdžio rėmimo grupės iš visų LSSR rajonų. Na zjeździe zarejestrowało się 1021 delegatów. Suvažiavime užsiregistravo 1021 delegatas. Z punktu widzenia składu socjalnego najwięcej było urzędników, a wśród nich największa była grupa naukowców i artystów - 283. Pagal socialinę sudėtį vyravo tarnautojai, iš jų gausiausia mokslininkų ir menininkų grupė – 283. Aż 693 delegatów legitymowało się wyższym wykształceniem. Net 693 delegatai buvo su aukštuoju išsilavinimu. Delegaci byli przedstawicielami około 1000 grup poparcia, w działalności Sąjūdisu wzięło udział około 180 tysięcy osób. Delegatai atstovavo maždaug 1000 rėmimo grupių, Sąjūdžio veikloje dalyvavo apie 180 tūkstančių žmonių. Na zjeździe założycielskim przyjęto program i statut Sąjūdisu, utworzono organy zarządzania. Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime buvo priimta Sąjūdžio programa ir įstatai, sukurti valdymo organai. Do zarządu Sejmu Sąjūdisu Sejm Sąjūdisu wybrał większość członków Grupy Założycielskiej, 11 z 35 wybranych na członków zarządu Sejmu Sąjūdisu nie należało do Grupy Założycielskiej. Į LPS Seimo tarybą LPS Seimas išrinko daugumą Iniciatyvinės grupės narių, 11 iš 35 išrinktųjų LPS Seimo tarybos narių Iniciatyvinei grupei nepriklausė. W wyborach do zarządu Sejmu Sąjūdisu największą liczbę głosów uzyskał Romualdas Ozolas (193 z 212). Rinkimuose į LPS Seimo tarybą daugiausia balsų gavo Romualdas Ozolas (193 iš 212). Dnia 16 marca 1989 roku Sąjūdis oficjalnie zarejestrowany jako organizacja rozpoczął wydawanie we własnym zakresie gazety „Sąjūdžio žinios“ (Wiadomości Sąjūdisu) oraz legalny tygodnik „Atgimimas” (Odrodzenie). 1989 m. kovo 16 d. kaip organizacija oficialiai įregistruotas Sąjūdis leido neoficialų savilaidos laikraštį „Sąjūdžio žinios“ bei legalų savaitraštį „Atgimimas“. Na początku również dziennik „Respublika” (Republika) ogłosił się jako czasopismo Sąjūdisu. Sąjūdžio laikraščiu pradžioje skelbėsi ir dienraštis „Respublika“. Na początku swej działalności Sąjūdis deklarował cele odrodzenia kulturalnego, demokratyzacji oraz samodzielności gospodarczej, współpracował z Komunistyczną Partią Litwy (KPR). Iš pradžių LPS deklaravo kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius, bendradarbiavo su Lietuvos Komunistų partija (LKP). Od miesiąca listopada 1988 roku Sąjūdis zajął samodzielną pozycję na scenie politycznej, coraz bardziej dystansował się od Komunistycznej Partii Litwy i dnia 16 lutego 1989 roku publicznie deklarował, że podstawowym celem ruchu jest odbudowa niepodległości Republiki Litewskiej. Nuo 1988 m. lapkričio mėnesio LPS užėmė savarankišką politinę poziciją, vis labiau diferencijavosi nuo LKP ir 1989 m. vasario 16 d. viešai deklaravo, kad judėjimo pagrindinis siekis yra nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas. W ten sposób Sąjūdis stał się opozycją Komunistycznej Partii Litwy, która jeszcze przez pół roku powtarzała hasła pierestrojki o odnawiającym się ZSRS. Taip jis tapo opozicija LKP, kuri dar apie pusmetį kartojo perestrojkos lozungus apie atsinaujinusią SSRS. Dnia 6 sierpnia 1989 roku przedstawiciele Sąjūdisu wraz z przedstawicielami litewskich uchodźców podpisali komunikat gotlandzki, w którym uznaje się, że „życiowym celem wszystkich Litwinów na świecie jest odbudowa niepodległego państwa litewskiego”. 1989 m. rugpjūčio 6 d. Sąjūdžio atstovai kartu su išeivijos atstovais pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame teigiama, kad „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. [1] Dnia 26 marca 1989 roku w wyborach na zjazd deputowanych ludowych ZSRS popierani przez Sąjūdis kandydaci wywalczyli 36 z 42 miejsc. 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio remti kandidatai iškovojo 36 vietas iš 42. Dnia 24 lutego 1990 roku (powtórne głosowanie w dniach 4 – 10 marca) w wyborach do Rady Najwyższej Litewskiej SRS popierani przez Sąjūdis kandydaci uzyskali 101 ze 141 mandatów. 1990 m. vasario 24 d. (pakartotiniai balsavimai kovo 4-10 d. ) rinkimuose į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą Sąjūdžio remiami kandidatai gavo 101 mandatą iš 141. Właśnie głosy deputowanych z Sąjūdisu zadecydowały o przyjęciu w dniu 11 marca 1990 roku aktu niepodległościowego. Būtent Sąjūdžio deputatų balsai nulėmė 1990 m. kovo 11 d. valstybės atkūrimo akto priėmimą. Struktura organizacyjna [edytuj | edytuj kod] Organizacinė struktūra [taisyti | redaguoti kodą] Na zjeździe założycielskim Sąjūdisu zostały utworzone centralne koordynujące organy Sąjūdisu: Sejm Sąjūdisu (220 członków) i Zarząd Sejmu Sąjūdisu (35 członków). LPS steigiamajame suvažiavime buvo sukurti centriniai LPS koordinaciniai organai: LPS Seimas (220 narių) ir LPS Seimo taryba (35 nariai). Dystansowanie się od Komunistycznej Partii Litwy zmuszało do wzmocnienia struktury organizacyjnej Sąjūdisu. Atsiribojimas nuo LKP vertė stiprinti LPS organizacinę struktūrą. Zarówno Grupa Założycielska jak i Zarząd Sejmu Sąjūdisu były organami kolegialnymi, w których wszyscy członkowie posiadali jednakowe prawa. Iki tol tiek Iniciatyvinė grupė, tiek LPS Seimo taryba buvo kolegialus organas, kuriame visi nariai turėjo vienodas teises. Dnia 25 listopada 1989 roku na posiedzeniu Zarządu Sejmu Sąjūdisu został wybrany przewodniczący Zarządu Sejmu Sąjūdisu, którym został Vytautas Landsbergis, został zorganizowany profesjonalnie działający sekretariat Sąjūdisu. 1989 m. lapkričio 25 d. LPS Seimo tarybos posėdyje išrinktas LPS Seimo tarybos pirmininkas, kuriuo tapo Vytautas Landsbergis, įkurtas profesionaliai dirbantis Sąjūdžio sekretoriatas. Większa część lokalnych grup wspierających Sąjūdis utworzyła się do zjazdu założycielskiego Sąjūdisu. Didžioji dalis vietinių LPS rėmimo grupių susikūrė iki LPS steigiamojo suvažiavimo. Organizacja stanowisk Sąjūdisu wyraźnie dublowała model Komunistycznej Partii Litwy (tak zwanej podstawowej partyjnej komórki Komunistycznej Partii Litwy). Sąjūdžio vietos organizacija aiškiai dubliavo LKP (vadinamosios pirminės partinės LKP organizacijos) modelį. Dlatego grupy wspierające były zarówno terytorialne jak i instytucyjne. Todėl rėmimo grupės buvo tiek teritorinės, tiek institucinės. Tam, gdzie istniała podstawowa komórka Komunistycznej Partii Litwy, również powstawała grupa wspierająca Sąjūdis, i w ten sposób stawała się opozycyjną siła dla dotychczas monopolistycznej Komunistycznej Partii Litwy. Ten, kur egzistavo LKP pirminė organizacija, kūrėsi ir Sąjūdžio rėmimo grupė, taip tapdama opozicine jėga iki tol monopolistinei LKP. Obok Zarządu Sejmu Sąjūdisu dość wpływowy był Zarząd Kowieński Sąjūdisu i Zarząd Wileński Koordynujący. Šalia LPS Seimo tarybos gana įtakingos buvo LPS Kauno taryba ir LPS Vilniaus koordinacinė taryba. Prawda, na ewolucję programu politycznego Sąjūdisu wpływała konkurencja między dwoma ugrupowaniami Sąjūdisu, które zwane były grupą kowieńską i wileńską. Beje, LPS politinės programos evoliucijai visąlaik darė įtaką varžybos tarp dviejų Sąjūdžio grupuočių, vadintų tiesiog kauniečiais ir vilniečiais. Grupa kowieńska była politycznie bardziej radykalna i wciąż naciskała, by zająć pozycję niepodległościową bezkompromisowego wyjścia ze ZSRS. Kauniečių grupė buvo politiškai radikalesnė ir nuolat spaudė užimti bekompromisinę išėjimo iš SSRS, nepriklausomybinę poziciją. Członkowie Grupy Założycielskiej Litewskiego Ruchu na rzecz Przebudowy Sąjūdis [edytuj | edytuj kod] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai [taisyti | redaguoti kodą] Grupa Założycielska Litewskiego Ruchu na rzecz Przebudowy Sąjūdis, wybrana dnia 3 czerwca 1988 roku na zebraniu w Sali Akademii Nauk. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė, išrinkta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Mokslų Akademijos salėje. Po rezygnacji Ingi Lukšaitė w Grupie Założycielskiej zostało 35 członków: Ingei Lukšaitei atsisakius dalyvauti, Iniciatyvinėje grupėje liko 35 nariai: 1. Regimantas Adomaitis 1. Regimantas Adomaitis 2. Vytautas Bubnys 2. Vytautas Bubnys 3. Juozas Bulavas † 3. Juozas Bulavas † 4. Antanas Buračas 4. Antanas Buračas 5. Algimantas Čekuolis 5. Algimantas Čekuolis 6. Virgilijus Čepaitis 6. Virgilijus Čepaitis 7. Vaclovas Daunoras 7. Vaclovas Daunoras 8. Sigitas Geda † 8. Sigitas Geda † 9. Bronius Genzelis 9. Bronius Genzelis 10. Arvydas Juozaitis 10. Arvydas Juozaitis 11. Julius Juzeliūnas † 11. Julius Juzeliūnas † 12. Algirdas Kaušpėdas 12. Algirdas Kaušpėdas 13. Česlovas Kudaba † 13. Česlovas Kudaba † 14. Bronius Kuzmickas 14. Bronius Kuzmickas 15. Vytautas Landsbergis 15. Vytautas Landsbergis 16. Bronius Leonavičius 16. Bronius Leonavičius 17. Meilė Lukšienė † 17. Meilė Lukšienė † 18. Alfonsas Maldonis † 18. Alfonsas Maldonis † 19. Justinas Marcinkevičius † 19. Justinas Marcinkevičius † 20. Alvydas Medalinskas 20. Alvydas Medalinskas 21. Jokūbas Minkevičius † 21. Jokūbas Minkevičius † 22. Algimantas Nasvytis 22. Algimantas Nasvytis 23. Romualdas Ozolas † 23. Romualdas Ozolas † 24. Romas Pakalnis 24. Romas Pakalnis 25. Saulius Pečiulis † 25. Saulius Pečiulis † 26. Vytautas Petkevičius † 26. Vytautas Petkevičius † 27. Kazimiera Prunskienė 27. Kazimiera Prunskienė 28. Vytautas Radžvilas 28. Vytautas Radžvilas 29. Raimundas Rajeckas † 29. Raimundas Rajeckas † 30. Artūras Skučas 30. Artūras Skučas 31. Gintaras Songaila 31. Gintaras Songaila 32. Arvydas Šaltenis 32. Arvydas Šaltenis 33. Vitas Tomkus 33. Vitas Tomkus 34. Zigmas Vaišvila 34. Zigmas Vaišvila 35. Arūnas Žebriūnas † 35. Arūnas Žebriūnas † Przewodniczący Litewskiego Ruchu na rzecz Przebudowy Sąjūdis [edytuj | edytuj kod] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (nuo 1990 m. Lietuvos Sąjūdžio) pirmininkai [taisyti | redaguoti kodą] Vytautas Landsbergis 1988 – 1990 Vytautas Landsbergis 1988 – 1990 Juozas Tumelis 1990 – 1992 Juozas Tumelis 1990 – 1992 Juozapas Algirdas Katkus 1992 – 1993 Juozapas Algirdas Katkus 1992 – 1993 Romas Batūra 1993 – 2001 Romas Batūra 1993 – 2001 Rytas Kupčinskas nuo 2001 Rytas Kupčinskas nuo 2001 Członkowie Sejmu Litewskiego Ruchu na rzecz Przebudowy Sąjūdis [edytuj | edytuj kod] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai [taisyti | redaguoti kodą] Członkowie Sejmu Sąjūdisu, wybrani i zatwierdzeni na Zjeździe Założycielskim w dniu 23 października 1988 roku. Sąjūdžio Seimo nariai, išrinkti ir patvirtinti Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d. : Aleksandras Algirdas Abišala Aleksandras Algirdas Abišala Laima Abraitytė Laima Abraitytė Arūnas Acus Arūnas Acus Regimantas Adomaitis Regimantas Adomaitis Ričardas Adomaitis Ričardas Adomaitis Vytautas Ališauskas Vytautas Ališauskas Vaclovas Aliulis Vaclovas Aliulis Kazys Alminas Kazys Alminas Julius Andrejevas Julius Andrejevas Artūras Aniulis Artūras Aniulis Bronius Antanaitis Bronius Antanaitis Vaidotas Antanaitis Vaidotas Antanaitis Kazimieras Antanavičius Kazimieras Antanavičius Mensaidas Bairaševskis Mensaidas Bairaševskis Osvaldas Balakauskas Osvaldas Balakauskas Petras Balčiūnas Petras Balčiūnas Raimundas Bartusevičius Raimundas Bartusevičius Nijolė Angelė Baužytė Nijolė Angelė Baužytė Julius Beinortas Julius Beinortas Gintautas Bendoraitis Gintautas Bendoraitis Rimantas Braziulis Rimantas Braziulis Vytautas Brėdikis Vytautas Brėdikis Vytautas Bubnys Vytautas Bubnys Juozas Bulavas Juozas Bulavas Antanas Buračas Antanas Buračas Audrius Butkevičius Audrius Butkevičius Alvydas Butkus Alvydas Butkus Algimantas Čekuolis Algimantas Čekuolis Virgilijus Juozas Čepaitis Virgilijus Juozas Čepaitis Vytautas Čepas Vytautas Čepas Vytautas Čeponis Vytautas Čeponis Algirdas Eduardas Čižas Algirdas Eduardas Čižas Albinas Daubaras Albinas Daubaras Stasys Daugėla Stasys Daugėla Vaclovas Daunoras Vaclovas Daunoras Saulius Filipavičius Saulius Filipavičius Kazys Gaščiūnas Kazys Gaščiūnas Sigitas Geda Sigitas Geda Eugenijus Gentvilas Eugenijus Gentvilas Bronius Genzelis Bronius Genzelis Gintaras Gibas Gintaras Gibas Kazys Girdžiūnas Kazys Girdžiūnas Leonas Vytautas Glinskis Leonas Vytautas Glinskis Aringas Gorodeckis Aringas Gorodeckis Algis Graužinis Algis Graužinis Ona Jurina Gricienė Ona Jurina Gricienė Saulius Gricius Saulius Gricius Bronius Grigelionis Bronius Grigelionis Ričardas Gudaitis Ričardas Gudaitis Romas Gudaitis Romas Gudaitis Aronas Gutmanas Aronas Gutmanas Eugenijus Ignatavičius Eugenijus Ignatavičius Gediminas Ilgūnas Gediminas Ilgūnas Leonidas Jacinevičius Leonidas Jacinevičius Leonardas Jagminas Leonardas Jagminas Gediminas Jakavonis Gediminas Jakavonis Juozas Jakštas Juozas Jakštas Albinas Jakubauskas Albinas Jakubauskas Vincentas Jalinskas Vincentas Jalinskas Vytautas Janonis Vytautas Janonis Gytis Januševičius Gytis Januševičius Albinas Januška Albinas Januška Egidijus Jarašiūnas Egidijus Jarašiūnas Vladimiras Jefremovas Vladimiras Jefremovas Georgijus Jefremovas Georgijus Jefremovas Jonas Jonynas Jonas Jonynas Vitalija Teresė Jonušienė Vitalija Teresė Jonušienė Kazys Juknius Kazys Juknius Balys Juodzevičius Balys Juodzevičius Arvydas Juozaitis Arvydas Juozaitis Julius Juzeliūnas Julius Juzeliūnas Virgilijus Kačinskas Virgilijus Kačinskas Jonas Kairevičius Jonas Kairevičius Gunaras Imantas Kakaras Gunaras Imantas Kakaras Antanas Kalanta Antanas Kalanta Petras Kaltenis Petras Kaltenis Alvydas Karalius Alvydas Karalius Gediminas Karalius Gediminas Karalius Valdemaras Katkus Valdemaras Katkus Algirdas Kaušpėdas Algirdas Kaušpėdas Algimantas Keina Algimantas Keina Jonas Keldušis Jonas Keldušis Faustas Keršys Faustas Keršys Aleksandras Klumbys Aleksandras Klumbys Egidijus Klumbys Egidijus Klumbys Halina Kobeckaitė Halina Kobeckaitė Vytautas Kolesnikovas Vytautas Kolesnikovas Antanas Kontautas Antanas Kontautas Juozas Kontautas Juozas Kontautas Aldona Veronika Koskienė Aldona Veronika Koskienė Gediminas Kostkevičius Gediminas Kostkevičius Vytautas Krikščiūnas Vytautas Krikščiūnas Vytautas Kubilius Vytautas Kubilius Česlovas Kudaba Česlovas Kudaba Petras Kudaba Petras Kudaba Bronius Kuzmickas Bronius Kuzmickas Vincas Kuzminskas Vincas Kuzminskas Vytautas Landsbergis Vytautas Landsbergis Eugenijus Laurinaitis Eugenijus Laurinaitis Mečys Laurinkus Mečys Laurinkus Vytautas Ledas Vytautas Ledas Bronius Leonavičius Bronius Leonavičius Valdas Liegus Valdas Liegus Jonas Liorančas Jonas Liorančas Algimantas Lisauskas Algimantas Lisauskas Gytis Lukšas Gytis Lukšas Meilė Lukšienė Meilė Lukšienė Zygmunt Mackievič Zygmunt Mackievič Stasys Makūnas Stasys Makūnas Alfonsas Maldonis Alfonsas Maldonis Justinas Marcinkevičius Justinas Marcinkevičius Marcelijus Teodoras Martinaitis Marcelijus Teodoras Martinaitis Juozas Matulaitis Juozas Matulaitis Robertas Matulionis Robertas Matulionis Alvydas Medalinskas Alvydas Medalinskas Nikolaj Medvedev Nikolaj Medvedev Elena Mezginaitė Elena Mezginaitė Giedrė Mickūnaitė Giedrė Mickūnaitė Raimundas Mickūnas Raimundas Mickūnas Vaclovas Mikulskis Vaclovas Mikulskis Leonas Milčius Leonas Milčius Jokūbas Minkevičius Jokūbas Minkevičius Nijolė Misiūnienė Nijolė Misiūnienė Kazimieras Motieka Kazimieras Motieka Algirdas Mulevičius Algirdas Mulevičius Romualdas Murėnas Romualdas Murėnas Valdas Narkūnas Valdas Narkūnas Algimantas Nasvytis Algimantas Nasvytis Birutė Nedzinskienė Birutė Nedzinskienė Eimuntas Nekrošius Eimuntas Nekrošius Laimonas Noreika Laimonas Noreika Algimantas Norvilas Algimantas Norvilas Jurgis Oksas Jurgis Oksas Juozas Olekas Juozas Olekas Romualdas Ozolas Romualdas Ozolas Ričardas Pabiržis Ričardas Pabiržis Bernardas Gytis Padegimas Bernardas Gytis Padegimas Romas Pakalnis Romas Pakalnis Algirdas Vaclovas Patackas Algirdas Vaclovas Patackas Vytautas Paukštė Vytautas Paukštė Zita Paulauskaitė Zita Paulauskaitė Rolandas Paulauskas Rolandas Paulauskas Saulius Pečeliūnas Saulius Pečeliūnas Saulius Pečiulis Saulius Pečiulis Algimantas Peškys Algimantas Peškys Vytautas Petkevičius Vytautas Petkevičius Vilhelmas Petraitis Vilhelmas Petraitis Vytautas Petras Plečkaitis Vytautas Petras Plečkaitis Vidmantas Povilionis Vidmantas Povilionis Kazimira Prunskienė Kazimira Prunskienė Romualdas Pukštas Romualdas Pukštas Antanas Račas Antanas Račas Pranas Račiūnas Pranas Račiūnas Vytautas Radžvilas Vytautas Radžvilas Raimundas Leonas Rajeckas Raimundas Leonas Rajeckas Irena Ratkienė Irena Ratkienė Antanas Rybelis Antanas Rybelis Aloyzas Sakalas Aloyzas Sakalas Henrikas Sambora Henrikas Sambora Algirdas Saudargas Algirdas Saudargas Gintaras Simanaitis Gintaras Simanaitis Artūras Simanavičius Artūras Simanavičius Arnoldas Simėnas Arnoldas Simėnas Artūras Skučas Artūras Skučas Alfredas Smailys Alfredas Smailys Morkus Smelevičius Morkus Smelevičius Gintaras Songaila Gintaras Songaila Mindaugas Stakvilevičius Mindaugas Stakvilevičius Dalius Stancikas Dalius Stancikas Antanas Stančikas Antanas Stančikas Vytautas Stanionis Vytautas Stanionis Vidmantas Staniulis Vidmantas Staniulis Gintautas Vincentas Stankaitis Gintautas Vincentas Stankaitis Antanas Stanevičius Antanas Stanevičius Česlovas Vytautas Stankevičius Česlovas Vytautas Stankevičius Ignas Stankovičius Ignas Stankovičius Valentin Stech Valentin Stech Rimantas Šagždavičius Rimantas Šagždavičius Arvydas Šaltenis Arvydas Šaltenis Saulius Šaltenis Saulius Šaltenis Juozas Šatas Juozas Šatas Jonas Šedys Jonas Šedys Gediminas Šerkšnys Gediminas Šerkšnys Gintaras Šileikis Gintaras Šileikis Sigitas Šilinskas Sigitas Šilinskas Irena Šimanauskienė Irena Šimanauskienė Jonas Šimėnas Jonas Šimėnas Zita Šličytė Zita Šličytė Vytautas Šneideris Vytautas Šneideris Stanislavas Taišerskis Stanislavas Taišerskis Vitas Tomkus Vitas Tomkus Vytautas Umbrasas Vytautas Umbrasas Kazimieras Uoka Kazimieras Uoka Stasys Uosis Stasys Uosis Kęstutis Urba Kęstutis Urba Danutė Vabalaitė Danutė Vabalaitė Zigmas Vaišvila Zigmas Vaišvila Petras Vaitiekūnas Petras Vaitiekūnas Viktoras Valašinas Viktoras Valašinas Vidmantas Valiušaitis Vidmantas Valiušaitis Povilas Varanauskas Povilas Varanauskas Dionizas Varkalis Dionizas Varkalis Kazimieras Vasiliauskas Kazimieras Vasiliauskas Evaldas Vėbra Evaldas Vėbra Raimundas Vedegys Raimundas Vedegys Virmantas Velikonis Virmantas Velikonis Arvydas Verseckas Arvydas Verseckas Jonas Verseckas Jonas Verseckas Julius Veselka Julius Veselka Vytautas Viliūnas Vytautas Viliūnas Vaclovas Vingras Vaclovas Vingras Audrius Vingrys Audrius Vingrys Vanda Zaborskaitė Vanda Zaborskaitė Albertas Zalatorius Albertas Zalatorius Emanuelis Zingeris Emanuelis Zingeris Aleksandras Žalys Aleksandras Žalys Sigitas Žalnieravičius Sigitas Žalnieravičius Arūnas Žebriūnas Arūnas Žebriūnas Vytautas Žukas Vytautas Žukas Członkowie Sejmu Litewskiego Ruchu na rzecz Przebudowy Sąjūdis [edytuj | edytuj kod] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai [taisyti | redaguoti kodą] Rada była wybierana z 35 osób. Wybory zakończyły się o godzinie 4 minut 17 dnia 24 października 1988 roku. Do Rady zostali wybrani poniżsi członkowie Sejmu Litewskiego: Taryba buvo renkama iš 35 žmonių. Rinkimai baigėsi 1988 m. spalio 24 d. 4 val. 17 min. Į Tarybą išrinkti šie Sąjūdžio Seimo nariai: 1. Romualdas Ozolas, filozof, – 193 głosów, 1. Romualdas Ozolas, filosofas, – 193 balsai, 2. Kazimiera Prunskienė, ekonomista, – 192 głosy, 2. Kazimiera Prunskienė, ekonomistė, – 192 balsai, 3. Vytautas Landsbergis, muzykolog, – 187 głosów, 3. Vytautas Landsbergis, muzikologas, – 187 balsai, 4. Bronius Genzelis, filozof, – 180 głosów, 4. Bronius Genzelis, filosofas, – 180 balsų, 5. Sigitas Geda, poeta, – 179 głosów, 5. Sigitas Geda, poetas, – 179 balsai, 6. Vitas Tomkus, dziennikarz, – 173 głosy, 6. Vitas Tomkus, žurnalistas, – 173 balsai, 7. Arvydas Juozaitis, filozof, – 165 głosów, 7. Arvydas Juozaitis, filosofas, – 165 balsai, 8. Julius Juzeliūnas, kompozytor, – 162 głosy, 8. Julius Juzeliūnas, kompozitorius, – 162 balsai, 9. Bronius Kuzmickas, filozof, – 160 głosów, 9. Bronius Kuzmickas, filosofas, – 160 balsų, 10. Vytautas Petkevičius, pisarz, – 156 głosów, 10. Vytautas Petkevičius, rašytojas, – 156 balsai, 11. Justinas Marcinkevičius, poeta, – 152 głosy, 11. Justinas Marcinkevičius, poetas, – 152 balsai, 12. Alvydas Medalinskas, ekonomista, – 151 głosów, 12. Alvydas Medalinskas, ekonomistas, – 151 balsas, 13. Virgilijus Čepaitis, rašytojas, – 150 głosów, 13. Virgilijus Čepaitis, rašytojas, – 150 balsų, 14. Vaclovas Aliulis, kunigas, – 149 głosów, 14. Vaclovas Aliulis, kunigas, – 149 balsai, 15. Zigmas Vaišvila, fizikas, – 147 głosów, 15. Zigmas Vaišvila, fizikas, – 147 balsai, 16. Algirdas Kaušpėdas, architekt, muzyk, – 139 głosów, 16. Algirdas Kaušpėdas, architektas, muzikas, – 139 balsai, 17. Algimantas Nasvytis, architekt, – 139 głosów, 17. Algimantas Nasvytis, architektas, – 139 balsai, 18. Kazimieras Motieka, prawnik, – 137 głosów, 18. Kazimieras Motieka, teisininkas, – 137 balsai, 19. Algimantas Čekuolis, pisarz, – 136 głosów, 19. Algimantas Čekuolis, rašytojas, – 136 balsai, 20. Antanas Buračas, ekonomista, – 131 głosów, 20. Antanas Buračas, ekonomistas, – 131 balsas, 21. Jokūbas Minkevičius, filozof, – 122 głosy, 21. Jokūbas Minkevičius, filosofas, – 122 balsai, 22. Vaidotas Antanaitis, leśnik, – 115 głosów, 22. Vaidotas Antanaitis, miškininkas, – 115 balsų, 23. Kazimieras Antanavičius, ekonomista, – 105 głosów, 23. Kazimieras Antanavičius, ekonomistas, – 105 balsai, 24. Romas Gudaitis, pisarz, – 105 głosów, 24. Romas Gudaitis, rašytojas, – 105 balsai, 25. Arūnas Žebriūnas, reżyser filmowy, – 104 głosy, 25. Arūnas Žebriūnas, kino režisierius, – 104 balsai, 26. Vytautas Bubnys, pisarz, – 92 głosy, 26. Vytautas Bubnys, rašytojas, – 92 balsai, 27. Marcelijus Martinaitis, poeta, – 82 głosy, 27. Marcelijus Martinaitis, poetas, – 82 balsai, 28. Georgijus Jefremovas, poeta, – 79 głosów, 28. Georgijus Jefremovas, poetas, – 79 balsai, 29. Vytautas Radžvilas, filozof, – 78 głosów, 29. Vytautas Radžvilas, filosofas, – 78 balsai, 30. Česlovas Kudaba, geograf, – 77 głosów, 30. Česlovas Kudaba, geografas, – 77 balsai, 31. Emanuelis Zingeris, filolog, – 72 głosy, 31. Emanuelis Zingeris, filologas, – 72 balsai, 32. Raimundas Rajeckas, ekonomista,- 72 głosy, 32. Raimundas Rajeckas, ekonomistas,- 72 balsai, 33. Mečys Laurinkus, socjolog, – 69 głosów, 33. Mečys Laurinkus, sociologas, – 69 balsai, 34. Kazimieras Uoka, robotnik, – 68 głosów, 34. Kazimieras Uoka, darbininkas, – 68 balsai, 35. Osvaldas Balakauskas, kompozytor, – 65 głosów. 35. Osvaldas Balakauskas, kompozitorius, – 65 balsai. Wizerunek Sąjūdisu na Zachodzie [edytuj | edytuj kod] Sąjūdžio įvaizdis Vakaruose [taisyti | redaguoti kodą] USA [edytuj | edytuj kod] JAV [taisyti | redaguoti kodą] Sąjūdis w USA i dążenie niepodległościowe Litwy należy oceniać szczególnie pikantnie. JAV Sąjūdis ir Lietuvos nepriklausomybės siekis vertintas itin dviprasmiškai. Amerykanie wywodzący się z Krajów Bałtyckich naciskali na Kongres, by w sposób aktywny poparł niepodległość. Iš Baltijos šalių kilę amerikiečiai ėmė spausti Kongresą, kad būtų aktyviai paremta nepriklausomybė. Oficjalne władze USA, przede wszystkim George Busch, zachęcał Sąjūdis do rozmów z przywódcą ZSRS Michaiłem Gorbaczowem. Oficiali JAV valdžia, visų pirma prezidentas Džordžas Bušas, skatino Sąjūdį derėtis su SSRS vadovu Michailu Gorbačiovu. Kwestia litewska była szeroko omawiana podczas rozmów USA i ZSRS. Lietuvos klausimas buvo plačiai aptarinėtas JAV ir SSRS derybų metu. USA nawoływały ZSRS do nie użycia siły wojskowej w Krajach Bałtyckich, ponieważ w przeciwnym wypadku zostaną na Moskwę nałożone sankcje gospodarcze. JAV ragino SSRS nenaudoti karinės jėgos Baltijos šalyse, nes kitu atveju Maskvai būtų pritaikytos ekonominės sankcijos. USA potępiły wydarzenia z dnia 13 stycznia 1991 roku w Wilnie. JAV pasmerkė 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje. Po prostu amerykanie poparli Sąjūdis i ideę niepodległościową Litwy. Paprasti amerikiečiai palaikė Sąjūdį ir Lietuvos nepriklausomybės idėją. Administracja USA ostrożnie obserwowała Vytautasa Landsbergis i za bardziej logiczne uważała rozmowy z przewodniczącą Rady Ministrów Kazimierą Prunskiene. JAV administracija atsargiai žiūrėjo į Vytautą Landsbergį ir prasmingesne bendravimo formą laikė pokalbius su ministre pirmininke Kazimiera Prunskiene. Niemcy [edytuj | edytuj kod] Vokietija [taisyti | redaguoti kodą] Działalność Sąjūdisu zbiegła się z problemem zjednoczenia Niemiec. Sąjūdžio veikla sutapo su Vokietijos suvienijimo problemos sprendimu. Oficjalna pozycja Republiki Federalnej Niemiec (RFN) była neutralna. Oficiali Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) pozicija buvo neutrali. Uważano, że poparcie Sąjūdisu może mieć wpływ na relacje między Niemcami a ZSRS. Teigta, kad Sąjūdžio palaikymas gali turėti įtakos Vokietijos ir SSRS santykiams. Helmut Kohl, w latach 1988 – 1991 zajmujący stanowisko kanclerza federalnego RFN, opowiedział się za taktyką małych kroków. Helmutas Kolis, 1988 – 1991 m. ėjęs VFR federalinio kanclerio pareigas, pasisakė už mažų žingsnelių taktiką. Jego zdaniem, Sąjūdis prowadząc politykę wszystko albo nic, daje możliwość Litwie bycia niepodległą. Anot jo, Sąjūdis, vykdydamas politiką viskas arba nieko, stato galimybę Lietuvai tapti nepriklausomai. Mimo tego, RFN częściowo poparła tę inicjatywę Sąjūdisu. Vis dėlto, VFR iš dalies pateisino šią Sąjūdžio iniciatyvą. W oświadczeniu Rządu H. Kohl uznaje, że RFN nie uznaje dokonanej aneksji Krajów Bałtyckich przez ZSRS. Valstybės Vyriausybės pareiškime H. Kolis teigia, kad VFR nepripažįsta SSRS įvykdytos Baltijos valstybių aneksijos. Wielka Brytania [edytuj | edytuj kod] Didžioji Britanija [taisyti | redaguoti kodą] Mieszkańcy Wielkiej Brytanii, będący geopolitycznymi oponentami ZSRS zawsze popierali dążenia niepodległościowe Państw Bałtyckich. Britai, būdami geopolitiniai SSRS oponentai, visuomet palaikė Baltijos šalių siekį tapti nepriklausomomis. W roku 1990 w Londynie premier minister Wielkiej Brytanii Margaret Thatcher spotkała się z V. Landsbergisem, któremu poradziła bardziej bezpieczne zachowania i zachęciła do rozmów z ZSRS. 1990 m. Londone Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margaret Thatcher susitiko su V. Landsbergiu, kuriam patarė elgtis atsargiai ir paragino imtis derybų su SSRS. W swojej książce biograficznej „Moje lata na Downing Street“ M. Thatcher tytułuje V. Landsbergisa prezydentem. Savo atsiminimų knygoje „Metai Downing Streete“ M. Thatcher vadina V. Landsbergį prezidentu. Francja [edytuj | edytuj kod] Prancūzija [taisyti | redaguoti kodą] Prezydent Francji Francois Mitterand krytycznie ocenił zamiary Sąjūdisu. Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas kritiškai vertino Sąjūdžio ketinimus. Dnia 11 marca 1990 roku on nieoficjalnie oznajmił: „Litwini wszystko obrócą w proch. 1990 m. kovo 11 d. jis neoficialiai teigė: „Lietuviai viską sužlugdys. Oni prawie nigdy nie byli wolni. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Jeśli byli, to był to reżim dyktatorski. Kai buvo, tai režimas-diktatūra. Ludzie warci pożałowania. Pasigailėjimo verti žmonės. Zrozumiałbym, jeśli M. Gorbaczow miałby użyć siły.“. Suprasčiau, jei M. Gorbačiovas turėtų griebtis jėgos“. F. Mitterand źle ocenia również osobę V. Landsbergisa “Landsbergis jest artystą, nie politykiem“. F. Miteranas neigiamai vertino ir V. Landsbergio asmenybę: „Landsbergis yra menininkas, ne politikas“. W końcu miesiąca kwietnia 1990 roku prezydent F. Mitterand wraz z kanclerzem RFN H. Kohlem publicznie ogłosili list do V. Landsbergisa, w którym poprosili go o „suspendowanie” (zawieszenie) Aktu Niepodległościowego Litwy. 1990 m. balandžio mėn. pabaigoje prezidentas F. Miteranas kartu VFR kancleriu H. Koliu viešai paskelbė laišką V. Landsbergiui, kuriuo paprašė jo „suspenduoti“ Lietuvos nepriklausomybės aktą. Czechosłowacja [edytuj | edytuj kod] Čekoslovakija [taisyti | redaguoti kodą] Już dnia 13 marca 1990 roku ówczesny prezydent RCS Wacław Hawel zaprosił przewodniczącego Rady Najwyższej V. Landsbergisa do złożenia oficjalnej wizyty do Czechosłowacji, tym samym wyraził poparcie walce Litwinów o odbudowę niepodległości. Jau 1990 m. kovo 13 d. tuometinis ČSR prezidentas Vaclavas Havelas pakvietė Aukščiausiosios Tarybos pirmininką V. Landsbergį oficialiam vizitui į Čekoslovakiją, tuo išreikšdamas paramą lietuvių kovai už nepriklausomybės atstatymą. Jesienią w środkowej Czechosłowacji, na zaproszenie przewodniczącego Sejmu Federalnego Czechosłowacji M. Calfy gościła pierwsza premier Litwy po odzyskaniu niepodległości Kazimira Prunskienė, aby otrzymać poparcie dla procesu demokracji i odzyskania niepodległości. Rugsėjo viduryje Čekoslovakijoje, Čekoslovakijos federalinio seimo pirmininko M. Čalfos kvietimu viešėjo pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo Kazimira Prunskienė, kad gautų paramą demokratizavimo procesui ir nepriklausomybės atkūrimui. Ona spotkała się z prezydentem Wacławem Hawlem, z przewodniczącym parlamentu Aleksandrem Dubczekiem i z przewodniczącymi Sejmów Republik (Czech i Słowacji). Ji susitiko su prezidentu Vaclavu Havelu, parlamento pirmininku Aleksandru Dubčeku ir su respublikų (ČR ir SR) Seimo pirmininkais. Czechosłowacka Federacja była jedną z pierwszych, która potępiła krwawą akcję OMONu z dnia 13 stycznia 1991 roku. Čekoslovakijos federacinė asamblėja buvo tarp pirmųjų parlamentų, kurie pasmerkė kruviną OMON'o akciją 1991 m. sausio 13 d. Akt represji sowieckich sił bezpieczeństwa potępił W. Hawel, który ponaglił Michaiła Gorbaczowa, by wstrzymał stosowanie siły i przystąpił do rozwiązywania nieporozumień na drodze demokratycznej, zaproponował Pragę jako miejsc rozmów dla obu stron konfliktu. Represinį sovietinio saugumo pajėgų aktą pasmerkė prezidentas V. Havelas, kuris paragino Michailą Gorbačiovą sustabdyti jėgos naudojimą ir spręsti nesusitarimus demokratiniu būdu, pasiūlė Prahą kaip derybų vietą abiem konflikto pusėms. Również przestrzegł, że Czechosłowacja (podówczas jeszcze członek Układu Warszawskiego) nie będzie w stanie przyjąć odpowiedzialności za inne państwa członkowskie za użycie siły przeciw swoim obywatelom. Taip pat perspėjo, jog ČSR (tuomet dar Varšuvos pakto narė) negalėtų prisiimti atsakomybės už kitos valstybės-narės jėgos panaudojimą prieš savo pačios gyventojus. Prezydent W. Hawel ten problem podniósł na Grupie Wyszehradzkiej (Węgry) w dniu 13 lutego 1991 roku, gdzie politycy Europy Środkowej potępili wszelkie formy totalitaryzmu. Prezidentas V. Havelas šį klausimą iškėlė istorinėje Višegrado (Vengrija) asamblėjoje 1991 m. vasario 13 d. , kur Vidurio Europos politikai pasmerkė bet kokios formos totalitarizmą. Mimo pozycje prezydenta czechosłowaccy dyplomaci zwlekali (podobnie jak większość innych państw) do samego sierpniowego puczu w Moskwie, by uznać Litwę de jure. Nepaisant prezidento pozicijos, Čekoslovakijos diplomatai vis dėlto delsė (kaip ir dauguma kitų valstybių) iki pat rugpjūčio pučo Maskvoje pripažinti Lietuvą de jure. Minister spraw zagranicznych Jiří Dienstbier usprawiedliwiał pozycję rezerwy, wskazując na uznanie przez Litwę władz Republiki Słowackiej po dezintegracji Czechosłowacji w roku 1939. Užsienio reikalų ministras Jiří Dienstbier teisino atsargų požiūrį, nurodydamas Lietuvos valdžios Slovakijos respublikos pripažinimą de jure po Čekoslovakijos dezintegracijos 1939 metais. Czechosłowacja uznała Litwę dnia 29 sierpnia 1991 roku, a dnia 9 września zostały odbudowane kontakty dyplomatyczne. Čekoslovakija Lietuvą pripažino 1991 m. rugpjūčio 29 d. , rugsėjo 9 d. atkurti diplomatiniai santykiai. W 1992 roku podpisano umowę o wzajemnym ruchu bezwizowym. 1992 m. pasirašyta abipusio bevizio režimo sutartis. Islandia [edytuj | edytuj kod] Islandija [taisyti | redaguoti kodą] Dnia 11 lutego 1991 roku członek NATO Islandia jako pierwsza uznała niepodległość Litwy. 1991 m. vasario 11 d. NATO narė Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. W tym samym roku latem jako pierwsza nawiązała kontakty dyplomatyczne z Litwą. Tų pačių metų vasarą pirmoji užmezgė diplomatinius santykius su Lietuva. Polityka językowa Sąjūdisu [edytuj | edytuj kod] Sąjūdžio politika kalbos atžvilgiu [taisyti | redaguoti kodą] Dnia 22 października 1988 roku w wileńskim Pałacu Sportu i Kultury rozpoczął się Zjazd Założycielski Sąjūdisu. 1988 m. spalio 22 d. Vilniaus sporto ir kultūros renginių rūmuose prasidėjo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Została wywieszona narodowa trójkolorowa flaga i odśpiewany hymn narodowy „Tautiška giesmė“. Buvo iškelta tautinė trispalvė ir sugiedota „Tautiška giesmė“. Jeszcze przed odzyskaniem niepodległości Sąjūdis dopiął, że język litewski został ogłoszony językiem państwowym. Dar iki nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdis pasiekė, kad lietuvių kalba būtų paskelbta valstybine. Już w pierwszym roku odrodzenia zostały stworzony warunki do umocnienia pozycji języka litewskiego. Jau pirmaisiais Atgimimo metais buvo sukurtos būtinos sąlygos lietuvių kalbos padėčiai stiprinti. Kroki do umocnienia pozycji języka litewskiego [edytuj | edytuj kod] Lietuvių kalbos padėties stiprinimo žingsniai [taisyti | redaguoti kodą] Dnia 22 października 1988 roku na Zjeździe Założycielskim Sąjūdisu w przyjętym programie znalazło się żądanie uznanie języka litewskiego jako języka państwowego na Litwie. 1988 m. spalio 22 d. Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime priimtoje programoje skamba reikalavimas pripažinti lietuvių kalbą Lietuvos valstybine kalba. Społeczeństwo gorąco poparło taki krok. Visuomenė tokiam žingsniui karštai pritarė. Dnia 18 listopada 1988 roku Rada Najwyższa przyjęła poprawkę do Konstytucji, którą przywracała językowi litewskiemu status języka państwowego. 1988 m. lapkričio 18 d. Aukščiausioji Taryba priėmė Konstitucijos pataisą, gražinusią lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą. Dnia 23 stycznia 1989 roku w Radzie Najwyższej zostało przyjęte postanowienie w sprawie uczynienia z języka litewskiego oficjalnego środka komunikacji we wszystkich instytucjach życia publicznego, w sferze nauki i kultury oraz w biurach. 1989 m. sausio 23 d. Aukščiausioje Taryboje priimtas įsakas nustatė, kad lietuvių kalba turi būti oficialaus bendravimo priemonė visose viešojo gyvenimo, mokslo ir kultūros srityse bei raštvedyboje. W ten sposób zostały urzeczywistnione najważniejsze ustalenia polityki językowej Sąjūdisu i zbudowany fundament pod przyszłą Ustawę o języku państwowym. Taip buvo įteisinti svarbiausi Sąjūdžio kalbos politikos nuostatai ir pradėtas pamatas būsimam Valstybės kalbos įstatymui. W dniu 21 stycznia 1989 roku lituaniści przywrócili do życia Towarzystwo Języka Litewskiego. 1989 m. sausio 21 d. lituanistai atgaivino Lietuvių kalbos draugiją. W roku 1990 wznowiono edycję miesięcznika „Gimtoji kalba” (Język Ojczysty). 1990 m. vėl imta leisti mėnesinį „Gimtosios kalbos“ žurnalą. W rezolucji Zjazdu Założycielskiego Sąjūdisu „Valstybinės kalbos statusas” (Status języka państwowego) kategorycznie żądano odbudowy i rozwoju samodzielnego instytutu języka litewskiego. Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo rezoliucijoje „Valstybinės kalbos statuso“ buvo griežtai reikalaujama atkurti ir išplėsti savarankišką Lietuvių kalbos institutą. Instytut został odbudowany w roku 1990, zaraz po odrodzeniu państwa litewskiego. Institutas atkurtas 1990 m. , tuoj po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. W miesiącu czerwcu 1990 roku utworzono Inspekcję Językową. 1990 m. birželio mėn. įsteigta Kalbos inspekcija. Sąjūdis po 1993 roku [edytuj | edytuj kod] Sąjūdis po 1993 m [taisyti | redaguoti kodą] W roku 1993 litewski Sąjūdis postanowił przekształcić się w organizację społeczną i odejść od aktywnej działalności politycznej, niemal co rok odbywają się jego zjazdy, przyjmowane są rezolucje w najważniejszych kwestiach politycznych, Rada Sąjūdisu inicjuje, organizuje mityngi i pikiety. 1993 m. Lietuvos Sąjūdis nutarė reorganizuotis į visuomeninę organizaciją ir pasitraukti iš aktyvios politinės veiklos, beveik kiekvienais metais vyksta jo suvažiavimai, priimantys rezoliucijas svarbiausiais politikos klausimais, Sąjūdžio taryba daro pareiškimus, organizuoja mitingus ir piketus. Sąjūdis w innych miastach na Litwie [edytuj | edytuj kod] Sąjūdis kituose Lietuvos miestuose [taisyti | redaguoti kodą] w Olicie Alytuje w Druskiennikach Druskininkuose w Janowie Jonavoje w Koszedrach Kaišiadoryse w kownie Kaune w Kłajpedzie, Klaipėdoje w Mariampolu Marijampolėje w Poniewieżu, Panevėžyje w Szawlach, Šiauliuose w Ucianach Utenoje Prasa Sąjūdisu [edytuj | edytuj kod] Sąjūdžio spauda [taisyti | redaguoti kodą] Prasa Sąjūdisu - w latach 1988 – 1993 były wydawane publikacje, popierające walkę o niepodległość Litwy i szerzące idee Sąjūdisu. Sąjūdžio spauda – 1988 – 1993 m. leisti leidiniai, talkinę kovai už Lietuvos nepriklausomybę ir skleidę Sąjūdžio idėjas. Te wydawnictwa przyczyniły się do upadku sowieckiego systemu i rozwoju demokracji w świecie. Šie leidiniai prisidėjo prie sovietinės sistemos žlugimo ir demokratijos plėtros pasaulyje. Najbardziej znaczące wydawnictwa to: „Sąjūdžio žinios“ (Wiadomości Sąjūdisu) oraz „Atgimimas“ (Odrodzenie). Ryškiausi leidiniai buvo: „Sąjūdžio žinios“ bei „Atgimimas“. Wydawano również „Respublika“ (Republikę), „Viltis“ (Nadzieję), „Moterų balsas“ (Głos Kobiety), „Kauno aidas“ (Echo Kowna), „Persitvarkymo naujienos“ (Nowiny Przekształceń) i inne. Taip pat leista „Respublika“, „Viltis“, „Moterų balsas“, „Kauno aidas“, „Persitvarkymo naujienos“ ir kt. Źródła [edytuj | edytuj kod] Šaltiniai [taisyti | redaguoti kodą] Lietuva pasaulio galingųjų akiratyje 1988 – 1991 m. (red. Justas Vincas Paleckis). – Vilnius, 2005. (Litwa w polu widzenia możnych świata) Lietuva pasaulio galingųjų akiratyje 1988 – 1991 m. (sud. Justas Vincas Paleckis). – Vilnius, 2005. Sąjūdis ir dabartis, Margi raštai. – Vilnius, 2004. (Sąjūdis i teraźniejszość. Barwne pisma) Sąjūdis ir dabartis, Margi raštai. – Vilnius, 2004. Literatura [edytuj | edytuj kod] Literatūra [taisyti | redaguoti kodą] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: Steigiamasis suvažiavimas, 1988 m. spalio 22-23 d. – V. : Mintis, 1990. (Litewski Ruch na rzecz Przebudowy: Zjazd Założycielski, 22 – 23 października 1988 roku). Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: Steigiamasis suvažiavimas, 1988 m. spalio 22-23 d. – V. : Mintis, 1990. A. E. Senn. Bundanti Lietuva. V. : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. – 188 p. (Budząca się Litwa) A. E. Senn. Bundanti Lietuva. V. : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. – 188 p. Lietuvos Sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas. – V. : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 1998. (Litewski Sąjūdis i urzeczywistnienie ideałów państwowych). Lietuvos Sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas. – V. : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 1998. Arvydas Kšanavičius. Lietuvos Atgimimo dienoraštis. Kaunas: Žurn. „Nemunas“ leidyb. grupė, 1998. (Dziennik Odrodzenie Litwy). Arvydas Kšanavičius. Lietuvos Atgimimo dienoraštis. Kaunas: Žurn. „Nemunas“ leidyb. grupė, 1998. Lietuva 1940 – 1990: Okupuotos Lietuvos istorija. – V. : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 2005. (Litwa w latach 1940 – 1990: Historia okupowanej Litwy). Lietuva 1940 – 1990: Okupuotos Lietuvos istorija. – V. : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 2005. Virgilijus Čepaitis. Su Sąjūdžiu už Lietuvą: nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11. – V. : Tvermė, 2007. Virgilijus Čepaitis. Su Sąjūdžiu už Lietuvą: nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11. – V. : Tvermė, 2007. Romas Batūra. Lietuvos sąjūdžio spauda kelyje į nepriklausomybę. (Z Sąjūdisem za Litwę: od 03 VI 1988 do 11 III 1990. Romas Batūra. Lietuvos sąjūdžio spauda kelyje į nepriklausomybę. Lietuvos sąjūdžio istorija: iliustruota enciklopedija. – K. : Šviesa, 2007. – 560 p. : iliustr. – ISBN 978-5-430-04927-0 (Historia litewskiego Sąjūdisu: encyklopedia ilustrowana). Lietuvos sąjūdžio istorija: iliustruota enciklopedija. – K. : Šviesa, 2007. – 560 p. : iliustr. – ISBN 978-5-430-04927-0